Manoma, kad šilajitas susidaro laipsniškai irstant augalinėms medžiagoms (įskaitant baltuosius dobilus) ir įvairiems pelėsiams, kuriuos palengvina įvairūs mikroorganizmai ilgą laiką (galbūt šimtmečius). Tačiau tiksli šilajito kilmė išlieka prieštaringa. Kai kurie siūlo geologinius procesus, tokius kaip metalinių elementų, tokių kaip auksas, sidabras, varis ir geležis, lydymas, o kiti spėlioja apie biologinę kilmę, įskaitant gyvūnų išmatas. Nepaisant šių skirtingų teorijų, dauguma literatūros rodo, kad pūvantys augalai yra pagrindinis šilajito šaltinis.
Šilažitą daugiausia sudaro humino rūgštis, fulvo rūgštis, dibenzo- -pironas, baltymai ir daugiau nei 80 mineralų su daugybe cheminių komponentų. Huminės medžiagos, įskaitant fulvo rūgštį, yra skilimo produktai ir yra pagrindiniai biologiškai aktyvūs junginiai, randami šilajite, kurie sudaro maždaug 60 % -80 % visos šilajito sudėties. Fulvo rūgštis yra maža molekulė, kuri lengvai absorbuojama žarnyne. Jis žinomas dėl savo stipraus antioksidacinio ir priešuždegiminio poveikio.
Be to, dibenzo- -pironas, taip pat žinomas kaip DAP arba DBP, yra organinis junginys, kuris taip pat suteikia antioksidacinį aktyvumą. Kitos šilajite esančios molekulės yra riebalų rūgštys, triterpenai, steroliai, aminorūgštys ir polifenoliai, o skirtumai stebimi priklausomai nuo kilmės regiono.
Tradiciniai Shilajit naudojimo būdai
Per visą istoriją Shilajit vaidino gyvybiškai svarbų vaidmenį tradicinėse medicinos sistemose, tokiose kaip Ajurveda ir Tibeto medicina. Ajurvedos medicinoje Shilajit laikomas efektyvia natūralia priemone, turinčia įvairiapusę naudą. Žinomas kaip „rasayana“, reiškiantis „jauninantis“, gali užkirsti kelią ligoms ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Tradiciškai jis buvo naudojamas fizinei jėgai stiprinti. Sanskrito kalba „Shilajit“ reiškia „silpnumo naikintojas ir kalnų užkariautojas“. Jis taip pat žinomas kaip skatinantis ilgaamžiškumą, stabdantis senėjimą ir užkertantis kelią ligoms dėl savo antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, todėl yra kertinis ajurvedos praktikos akmuo.
Jo gydomasis potencialas buvo pripažintas ir naudojamas šimtmečius. Nepale ir Šiaurės Indijoje Shilajit yra pagrindinė dieta ir dažnai vartojama dėl naudos sveikatai. Įprasti tradiciniai naudojimo būdai yra virškinimo palengvinimas, šlapimo takų sveikatos palaikymas, epilepsijos gydymas, lėtinio bronchito palengvinimas ir kova su anemija. Be to, jo adaptogeninės savybės padeda sumažinti stresą ir gyvybingumą.
Ajurvedos specialistai jį naudoja diabetui, tulžies pūslės ligoms, inkstų akmenims, neurologiniams sutrikimams, menstruacijų sutrikimams ir kt. Tariama nauda yra didžiulė, atspindinti ilgalaikę jos, kaip vertingo gamtos išteklių, reputaciją.
„Shilajit“ veiksmingumas įrodytas moksliškai
Kelių sričių tyrimai nuolat atsiranda, palaikant naudingus shilajit pritaikymus.
